Su „Shark and Minnow“ „New York Times“ bandė priversti skaitytojus slinkti

Slinkite žemyn puslapiu „ Ryklio ir Minnow žaidimas “, Jeffo Himmelmano New York Times Magazine istorija apie ginčijamą Pietų Kinijos jūros regioną, ir jūs galite pastebėti tai, ko istorija neprašo: sustokite.

Tai buvo visa idėja, telefonu su Poynteriu sako „Times Associate“ vyriausiasis redaktorius Stevenas Duenesas, kuris vadovauja „Times“ grafikai. Ekipažas, kuris daugiausia dirbo prie pristatymo – Mike'as Bostockas, Shanas Carteris, Xaquínas G.V. ir Nancy Donaldson – bandė sujungti Himmelmano istoriją ir Ashley Gilbertson nuotraukas ir vaizdo įrašus taip, kad „labiau būtų panašu į tai, kas yra įprasta žiniatinklio patirtis: vartotojų galimybė slinkti vaizdų serijomis, kad vaizdai veiktų. aiškinamąjį darbą“.

Tu nesustoji trims minutėms pažiūrėti vaizdo įrašo, sakė Duenesas. Gilbertsono animaciniai klipai, o ne GIF, nėra vaizdo įrašai, „kur paspaudi paleisti, atsisėdi ir žiūri. Mes tikimės, kad žmonės būtų aktyvūs. Tai yra vaizdo įrašai, kuriuos skaitote ir slenkate. Pagalvokite apie juos kaip apie „judančius kadrus“, - sakė Duenesas.

Duenesas sakė, kad dėl to, kad žmonės slinktų, yra priežastis, kodėl planšetinio kompiuterio versija neturi vaizdo įrašų. Skaitytojai turėtų spustelėti „žaisti“, o tai nėra „tokia sklandi patirtis. Manėme, kad nuotraukos yra pakankamai galingos.

„Tai nėra visiškai idealu“, – sakė jis apie įvairias patirtis. „Būtų puiku turėti tą pačią patirtį visur, nes mes žiūrime į darbalaukio patirtį kaip tą, kuri tikriausiai yra geriausia.

Tai yra. Kai kurie vaizdo įrašai rodomi. Kiti padeda įsigilinti į istoriją. Stalinio kompiuterio ekrane „kamera“ pakyla iš regiono vaizdo iš oro į platesnį žemėlapį, kuriame rodomos ginčijamos ribos. Vanduo taikiai burbuliuoja abipus rūdijančio, įžeminto laivo, kurį užima filipiniečių kariai, bandydami stebėti Kinijos veiklą. Audros lietus per laivo denius liejasi į vidų, kur gaidys stengiasi išlikti sausas.

Gilbertsonas pirmą kartą nuvyko į regioną sausio mėnesį, o rugpjūtį grįžo su Himmelmanu, sakė Duenesas. Jis nesiryžo pasakyti, kiek laiko užtruko projektas – „Tai nėra atskiri projektai, kai prie vieno iš jų dirba tam tikras skaičius žmonių“. Įvairios komandos įsiveržė į „Shark and Minnow“, kaip ir kitus projektus – Ellen Barry istorija apie važiuoti iš Sankt Peterburgo į Maskvą , Elisabeth Rosenthal istorija apie vaistų nuo astmos kainos - sunaudojo dalis dizaino ir grafikos žmonių darbo dienų.

Rosenthalio istorija primena straipsnio puslapį, kurį „Times“ pristatė anksčiau šiais metais. „Netrukus prie to priartėsime, o kol kas tokia istorija yra šablonas“, – sakė jis apie „Ryklius“.

Idėjų, dėl kurių istorijos turi būti daug grafiškai apdorotos, kyla iš visos redakcijos. Vadovavimo grupė iš visų vizualinių skyrių padeda koordinuoti pastangas. „Manau, kad naujienų skyriuje apie tokius projektus vis labiau suprantama“, – sakė jis. Leidinio skyriai vis geriau renkasi istorijas, kurios „turi tikrą vizualinį potencialą“.

Jei „Ryklys ir Minnow“ reiškia žingsnį į priekį, tai reiškia, kad jame naudojami slenkantys vaizdai. Skaitytojai niekada neturi koreguoti savo elgesio, kad jį skaitytų. „Jiems tereikia toliau slinkti, skaityti ir ieškoti, ir istorija turėtų jiems vystytis“, – sakė Duenesas.