Žodyno dieną – duoklė knygoms, kurios taria paskutinį žodį kalbai

2010 m. Little, Brownas išleido mano knygą Gramatikos žavesys: praktinės anglų kalbos magijos ir paslapčių vadovas . The „New York Times“ knygų apžvalga pareiškė: „Tai XXI amžiaus gramatika – šiek tiek žemiškesnė, šiek tiek laisvesnė“. Tą gerą pastabą parašė Ammonas Shea, kelių knygų apie leksikografiją autorius, įskaitant OED skaitymas: vienas žmogus, vieneri metai, 21 730 puslapių .

OED yra Oksfordo anglų kalbos žodyno trumpinys, ir kada nors aš noriu mylėti savo vaikus taip, kaip Amonas Shea myli žodynus. Susimąsčiau, ar jo meilę mano knygai paveikė geras pirmasis įspūdis, kad pirmasis iš 50 mano knygos skyrių buvo pavadintas „Skaitykite žodynus, kad pasilinksmintumėte ir mokytumėtės“.

Bet kuriuo atveju, Nacionalinės žodyno dienos (Nojaus Websterio gimimo datos) garbei, pateikiame jums sutrumpintą mano skyriaus versiją.

* * *

Norint gyventi kalbos viduje, man reikia dviejų mėgstamiausių žodynų: Oksfordo anglų kalbos žodyno (arba OED) ir Amerikos paveldo žodyno (arba AHD). Šios dvi leksikos saugo mūsų kalbos istoriją po ranka, o OED parodo, kur buvo anglų kalba, o AHD – kur ji krypsta.

Iš OED pirmą kartą, mano šokiravimui ir džiaugsmui, sužinojau, kad žodžiai gramatika ir žavesys yra susiję. [XV amžiuje jie abu buvo susiję su magijos kalba.] Tai buvo 1971 m., kai profesorius išsiuntė mus į kalbos gaudytojų medžioklę, kad galėtume susipažinti su tuo 12 tomų „istoriniais principais pagrįstu žodynu“. Tai reiškia, kad kartu su rašyba, apibrėžimais, tarimu ir kalbos dalimis, dėl tūkstančių savanorių per 70 metų darbo OED pateikia žodžiui medžiotojas 1 827 306 pavyzdžius, kaip ir kada šie žodžiai pradėti vartoti Anglų kalba, pasak Simono Winchesterio, knygos autoriaus Visko prasmė .

Tai kas? Tarkime, kad Jungtinių Valstijų prezidentas vartoja žodį „kryžiaus žygis“, siekdamas paremti Amerikos karą prieš fanatikus Artimuosiuose Rytuose. Jūs girdite tai arba skaitote ir jaučiate, kad tai nėra protingas prezidento žodis, bet nežinote, kodėl. Jūs nuspręsite apie tai parašyti, bet pirmiausia pirmiausia. Kaip lieptų mano mentorius Donas Fry: „Pažiūrėkite į OED!

Štai ką rasite: seniausias žinomas žodžio kryžiaus žygis vartojimas anglų kalba yra 1577 m. istorinėje kronikoje ir nurodo šventuosius karus, kuriuos viduramžiais kariavo Europos krikščionys „siekdami atgauti Šventąją Žemę iš mahometonų“. Po trisdešimties metų šis žodis išplečiamas ir apibrėžia „bet kokį karą, kurį kursto ir palaimino Bažnyčia“. Iki 1786 m. šis žodis buvo vartojamas dar plačiau apibūdinti bet kokį „agresyvų judėjimą ar įmonę prieš kokį nors viešąjį blogį“. Kaip pasisektų, istorinę citatą išsakė JAV prezidentas Thomas Jeffersonas, paraginęs korespondentą „Pamokslaukite, mano gerbiamasis pone, kryžiaus žygį prieš neišmanymą“.

Pereikite į istoriją iki 43-iojo prezidento George'o W. Busho, kuris žada „kryžiaus žygį“ prieš fanatikus, kurie 2001 m. rugsėjo 11 d. užpuolė JAV. Tie teroristai buvo islamo ekstremistai, kariaujantys savo džihadą arba šventąjį karą. prieš Amerikos ir Europos pajėgas jie vadina „kryžiuočiais“. Turėdami šias naujas žinias, galbūt pateisinsite prezidento kryžiaus žygį, nurodydami pasaulietinį Jeffersono pavyzdį. Arba galbūt paminėsite, kaip aš, netyčia sukeldamas pavojingą istorinį precedentą, pažymėtą kryžiumi – kryžiuočių simboliu, pavojų.

Ketvirtadalis valandos tokio kalbos tyrimo padeda pagrindą ginčytis.

Nuo žavesio iki gramatikos, nuo kryžiaus žygio iki kryžiaus žygio – OED gali pasitarnauti kaip kalbos laiko mašina ne tik patenkinti nostalgišką smalsumą ar siaurą intelektualinį pomėgį, bet ir įtraukti jus į jūsų kalbos istoriją, suteikdama vertingą kontekstą, padėti jums šiuolaikiškai ieškoti prasmės.

* * *

Prisipažįstu nepakantu dichotominiam mąstymui. Kalbant apie raudonosios valstybės ir mėlynosios valstybės politiką, aš esu šiek tiek violetinė. Kai fonikai, skaitantys uolus, kariauja prieš „visos kalbos“ minias, stoviu ant 50 jardų linijos ir purtau galvą. Šalies ir roko debatuose vadink mane rokabilliu. Mėgstamiausi ledai? neapolietis. Ir kai aprašomosios ir įsakmiosios gramatikos antagonistai stovi prie nosies, čiumpau Amerikos paveldo žodyną ir apsikabinu kaip antklodę.

AHD siūlo pragmatišką suderinimą tarp „tu privalai“ ir „galite“ dėl funkcijos, vadinamos „Usage Panel“ – 200 (iš pradžių 100) profesionalių kalbos vartotojų, su kuriais konsultuojamasi, siekiant išsiaiškinti jų kalbos nuomonę. žinoma, laikui bėgant keičiasi. Paprastais žodžiais tariant, AHD redaktoriai apklausia skydelį, kad suprastų jo nuostatas. Tada rašytojai gali priimti pagrįstus sprendimus, pasirinkdami vieną žodį ar frazę, o ne kitą.

Populiari, save vadinanti „gramatikos mergina“ Mignon Fogarty atkreipia dėmesį Gramatikos atsidavimas kad AHD leidėjas Jamesas Partonas sukūrė savo naują žodyną, nes jam taip bjaurėjosi, jo nuomone, leistini Websterio trečiojo pakeitimai. „Taip“, rašo Fogarty, „Amerikos paveldo žodynas ir jo naudojimo skydelis egzistuoja dėl aistrų dėl suvokiamų netoleruojamų Websterio trečiojo klaidų“.

... Pažvelkime į vieną iš mūšio lauko žodžių, skirtų aprašantiems ir išrašantiesiems: tikiuosi. Niekas neprieštarauja šiam žodžiui, kai jis naudojamas kaip įprastas veiksmažodį modifikuojantis prieveiksmis: „Jis viltingai žygiavo per sceną atsiimti diplomo“. Numatyta reikšmė yra „Jis žygiavo su viltimi“. Tačiau tikiuosi, kad dabar jis dažniau naudojamas kaip sakinio prieveiksmis. Nerimastingas tėvas gali pasakyti: „Tikiuosi, jis žygiavo per sceną...“ reiškia „Tikiuosi, kad jis žygiavo per sceną“. Esant tokiai galimybei, klausytojas gali patirti nenumatytų dviprasmybių. Negalime pasakyti, ar mokinys ar tėvai turėjo vilties.

Taigi ar turėtumėte kada nors naudoti viltingai kaip sakinio prieveiksmį? Daugumos naudojimo komisijos nuomone, ne: „Galėjo būti tikimasi, kad pradinis prieštaravimų srautas, tikėkimės, nuslūgs, kai tik naudojimas bus nusistovėjęs. Atrodo, kad kritikai atkakliai prieštarauja. 1969 m. naudojimo grupės apklausoje 44 procentai grupės narių patvirtino naudojimą, tačiau mūsų 1986 m. apklausoje šis skaičius sumažėjo iki 27 procentų. Kita vertus, 60 procentų tos 1986 m. komisijos pritarė gailestingumo naudojimui kaip sakinio prieveiksmis žaidime „Gailestingai, žaidimas baigėsi anksčiau, nei Notre Dame galėjo pridėti dar vieną tašką prie nelygaus rezultato“. Jei man vadovautųsi naudojimo skydelis, aš gailestingai žaidžiu, bet tikiuosi, kad išeinu.

... Kas žinojo, kad galite balsuoti dėl gramatikos ir vartosenos? Tačiau kaip tik dabar naudojimo grupė priima sprendimą, išlaisvinantį procesą, kuris daro skaidrų keistą žmogaus kelią į įprastą naudojimą.

Taigi, bet kuriuo atveju skaitykite žodynus, kad pasilinksmintumėte ir išmoktumėte.